Efektyviausi būdai užbėgti traumoms už akių

Sunkiausias periodas grįžti po traumų į mėgstamą fizinę veiklą. Motyvacijos trūkumas, skausmas, dažnai atsiranda baimė patirti vėl traumą, iškristi iš rikiuotės, atsiranda savisaugos jausmas ir net to nesuvokiant yra saugoma traumuota vieta, dėl ko gali vystytis perkrovos sveikoje pusėje. Jeigu nesate patyrę rimtų traumų, kaip galima užbėgti už akių ir toliau išvengti traumų? Kaip elgtis atsigaunant po traumos ir grįžti į norimą fizinę veiklą?

Visų pirma norint užbėgti griaučių-raumenų sistemų traumoms už akių reiktų sužinoti kokie yra rizikos veiksniai ir kas juos įtakoja. Štai ši piramidė apačioje (Coles, P.A., An injury prevention pyramid for elite sports teams. Br J Sports Med, 2017; 0(0): 1-3.), parodo kas yra svarbiausia traumų prevencijoje.

Šiame moksliniame tyrime buvo testuojami elitiniai sportininkai, tačiau žiūrint į mėgėjiškai sportuojančius ar nesportuojančius žmones tai galėtumėme papildyti šią piramidę. Dažniausia traumų priežastis yra kada yra daroma per daug ir per dideliu intensyvumu, kai kūno adaptacijai prie krūvio yra skiriama per mažai laiko. Kitaip tariant krūvio toleravimas ir dozavimas. Pavyzdžiui: dirbant itin sunkų fizinį darbą, sakykime statybininko darbą, mes turime paruošti kūną kasdieniniam darbui ir tinkamai atidirbti, tam kad adaptuotumėme savo kūną ir išvengtumėme traumų. Jeigu sunku darbo dienomis rasti jėgų, rinkitės aktyvesnį laisvalaikio praleidimo būdą.

Dar vienas krūvio dozavimo prastas pavyzdys būtų, kai žmonės, kurie atėjus sportuoti į sporto klubą, nori pasirodyti prieš savo draugus ir ima didelius svorius, daro pratimus nekokybiškai, su kompensacija. Norint dirbti su dideliais svoriais, reikia ilgą laiką pratinti organizmą (taip, visą organizmą, įskaitant ir centrinę nervų sistemą, kuriai reikia gero atsigavimo po sunkių treniruočių) ir daryti tai su priežiūra. Be jokios abejonės jei nesiekiate sportinių rezultatų nerekomenduojame atlikinėti pratimų su dideliais svoriais. Pilnai galite save apkrauti išnaudodami mažus svorius, pakeitus pratimo kampą ar atlikimo techniką.

Dar viena dažna priežastis dėl ko įvyksta traumos tai per daug įjautrinta CNS (centrinė nervų sistema) – stresas, prastas miegas, prasta mityba – visa tai gali turėti didelės reikšmės pavyzdžiui Jūsų juosmeninės stuburo dalies skausmų atsiradimui.Kita problema būtu ta, jog žmonės pajutę skausmus daugiau pradeda nuo pasyvių gydymo būdų, geriausia būtų surasti priežastį, židinį ir jį pašalinti mechaniškai t.y. sutvirtinti raumenyną taip, jog jis sugebėtų atlaikyti Jūsų gyvenimo rėžimą. Dažniausiai pasyvios technikos nuramina tik įjautrintą CNS, o kiek ilgai to užteks nežinia, vienam gali užtekti metus, kitam savaitę. Tiesa verta paminėti, jog taikant pasyvias gydymo metodikas ir nenaudojant aktyvių, tas efektas, kurį gaunate nuo pasyvių gydymų pamažu mažės, kadangi CNS bus įpratusi prie tokio gydymo efekto ir tas skausmo slenkstis tik tols, nes problema visgi išliks, nes bus gydomi tik simptomai.

„Progresyvus fizinio krūvio didinimas>Mityba>Miegas>Stresas. Tokia turėtų atrodyti įprasto žmogaus prioritetai traumų rizikos mažinimui” – Kineziterapeutas Ernestas Pankinas

Net, jei ir mėgėjiškai bėgiojate turite atidirbti su savo kūnu sporto salėje, arba namuose – išlavinti dubens, šlaunų, blauzdos raumenis, sutvirtinti achilo sausgyslę ir čiurnos raiščius. O štai apačioje nurodysime fizinio aktyvumo piramidę, į ką turėtų rikiuotis ir kreipti daugiau dėmesio šiuolaikinis žmogus:

Apie Load management (fizinio krūvio dozavimą ir progresinį fizinio krūvio didinimą) sužinosite daugiau kitame straipsnyje, kadangi tai yra plati ir svarbi tema traumų rizikos mažinime, ją norime paliesti, tam kad daugiau sužinotumėte, kaip galima labiau apsisaugoti save nuo nemalonių įvykių gyvenime ir išlikti tvirtiems ir sveikiems!