Blogas: netikėtai geri 2020 metai

Praeiti metai buvo tikras iššūkis. Nekalbėsiu apie darbą ar verslą, tačiau pripažinsiu, tai turėjo labai daug įtakos mano vidinei būsenai, kuri lemia ir sporto rezultatus. Kaip bebūtų, jeigu esame įsitempę, mūsų centrinė nervų sistema pervargusi, o galvą kamuoja sunkios mintys ir problemos, tuomet kenčia miegas, poilsis, koncentracija ir galutiniame rezultate nukenčia atsistatymas po sunkių treniruočių.

Daugelis Jūsų labai didelį dėmesį skiria tik treniruotėms, tačiau visiškai pamiršta apie kur kas didesnę rezultatui suteikiančią reikšmę, tai atsistatymą. Suprantu, kad mes užsisukam savo darbuose, šeimos problemose, žiniasklaidos nagrinėjamose temose (ypač šiais metais – korona) – vai tai labai labai blaško. Nesvarbu, koks Jūsų tikslas: svorio mažinimas, auginimas, o gal tiesiog sveikatos gerinimas – stresas turi didelę įtaką galutiniam rezultatui. Yra net tikima, jog stresas gali pabloginti kraujo rodiklius (blogąjį cholesterolį, kepenų rodiklius) net ir esant subalansuotai mitybai.

Aš šiuos metus pradėjau tikrai ne ta koja. Mane kankino žiauri nemiga. Iki kovo mėnesio pabaigos miegodavau tik 2-4 valandas per parą ir tai  mane lydėdavo tik neramus miegas. Keldavusi ryte su skaudančia galva, apsunkęs ir apsvaigęs, o pakeldavo tik kavos puodukas. Jaučiasi taip prastai, kad tuo metu sakiau, jo to nelinkėčiau net blogiausiam priešui. Sakau tai ir dabar. Nelinkėčiau.

Kaip tik nuo 2020 m. sausio mėnesio pradėjau ruoštis galimoms jėgos trikovės varžyboms pavasarį, kur planavau sudalyvauti. Žinojau, kad dalyvaučiau dėl savęs, ne dėl rezultatų, nes mano peties trauma man neleistų spausti štangos ir taip parodyti bent kiek artimą varžovams rezultatą, tačiau norėjau perkelti savo treniruotes į kitą prasmingumo lygį. Užfiksuoti darbą kažkuo reikšmingu, o ne tik sportuoti salėje.

Bet kokiu atveju atsitiko gyvenimas ir praeitais metais, visus mums bei absoliučiai visą sportinį pasaulį, stipriai palietė pandemija, kuri visiškai sujaukė visus planus. Buvo atšauktos varžybos, uždaryti sporto klubai. Džiaugiuosi, kad turiu draugų ir galimybių, tad savo treniruotes tęsiau toliau, sportuodamas vienas uždaroje salėje.

Balandžio pabaigoje, man pavyko užfiksuoti savo naujus rezultatus. Nepaisant mano nemigos problemų, kurios sekino mane kiekvieną dieną ir peties gydymo, kuris kankindavo po sunkių treniruočių, man pavyko užfiksuoti naujus savo rekordus, lyginant su 2019 metų vasara:

Mirties trauka – 220kg -> 230kg
Pritūpimai – 180kg -> 190kg

Labai džiaugiuosi, kad nepaisant savo traumos ir savijautos pasiekiau tai, apie ką ilgą laiką svajojau. Džiaugiuosi, jog sunkiausiomis akimirkomis nepasidaviau. Pirmiausia, tai patyriau savo kailiu ir supratau, kas yra tikrasis sportininko pasiruošimas varžyboms, kuomet ateini į treniruotę ir supranti, kad jos nenori daryti, tačiau privalai, nes laikas eina ir varžybų data artėja. Supranti, kad jeigu tu praleisi treniruotę, kitas ją padarys. Supranti, kad tik tu pats atsakai už savo rezultatus. Tai ne komandinis sportas, kur komandos narys gali tave ištraukti ar padėti. Tai sportas, kuriame esi tu ir štanga. Nesvarbu kaip miegojai, kokios problemos namuose. Tik tu ir štanga. Suvoki, kad tavo ribos dar nepasiektos, nes kad ir koks pavargęs būtum vis vien sugebi padaryti daugiau ir geriau. Supratau tikrą skirtumą tarp realaus nuovargio ir tą kurį įsivaizduojame jaučiantys tiesiog lankydami salę savo malonumui.

Ši patirtis mane išmokė labai daug naujo sporto srityje ir dar daugiau mitybos bei poilsio aspektuose. Būtent čia suvoki, kiek svarbu ne pati treniruotė, bet tai ką tu darai po jos. Ką tu valgai, kiek tu miegi ir ilsiesi. Žinau, kad jeigu nebūtų mane kankinančių problemų ir traumų, pasiruošimas būtų paprastesnis ir rezultatai tikėtina geresni, tačiau manęs, tai nesustabdė, nes žinau, jog niekam tai neįdomu. Niekas nejaučia mano skausmo ar nuovargio.

Atvirkščiai, mane tai paskatino dar labiau siekti tikslo, nes supratau, kad jeigu įveiksiu save dabar, tai vėliau man bus tik lengviau. Tai mane paskatino dar labiau save saugoti ir prižiūrėti  savo sveikatą bei ieškoti būdų toliau stiprėti apeinant peties artrozę, stuburo išvaržas ir nerimo problemas.

Sveikata

Šie metai buvo ypatingai svarbūs mano sveikatai. Prieš 3 metus mano buvo diagnozuota 3-io laipsnio artrozė, kurią rekomendavo operuoti bei keisti sąnarį. Galų gale rekomendavo ir visiškai mesti aktyvų sportą. Tikiu, kad daugelis būtent tokio scenarijaus ir imasi. Visada lengviau turėti oficialų pasiteisinimą, kodėl kažko negalime daryti nei bandyti tai apeiti ir pakeisti, tiesa? Kaip supratote, aš operacijos nedariau. Aš užsirašiau į planinę operaciją, bet jos nedariau. Visas savo pastangas įdėjau į peties gydymo procesą. 2 metus kartu su treneriu Gediminu Chaževskiu, sporto mediku, Kęstučiu Linkumi, ortopedu Tomo Indriulioniu, chirurgu Tomu Jonaičiu, masažuotoju Sauliumi Satkevičiumi ir savo užsidegimu  vykdžiau reabilitaciją, gydymus, masažus, fizioterapijas, įvairias injekcijas, taikiau įvairias treniruotes, pečių stiprinimo pratimus ir pan. Prisipažinsiu, kai kurie pratimai mane vimdo, kai kurie atsibodę ir tikrai 2 metų laikotarpyje buvo dienų, kai norėjau viską mesti, nes galvojau, kad tai niekada nesibaigs.

Praeitais metais, 3-ius gydymo metus, įvyko lemtingas lūžis, kuomet skausmas pamažu pradėjo mažėti, jėga didėti ir jau dabar galiu spausti štangą be aštraus skausmo, miegoti ant peties neprabudęs visą naktį, aktyviai ir sunkiai sportuoti ir keltis ryte su šypsena veide.

Be abejo, jog esu ramus tol, kol prižiūriu visa tai reguliariais masažais, kuriuos atlieku kiekvieną savaitę, tempimais, ilgais apšilimais ir pastoviais apsilankymais pas chirurgą suleidžiant helurono injekcijas į petį. Pastarasis vaistas mane pastatė ant kojų.

Džiaugiuosi, kad šie metai nepaisant visų mano vidinių išgyvenimų, streso, nesėkmių tam tikrose darbo srityse, vis gi atnešė puikių sporto ir sveikatos rezultatų.

Su naujais, bičiuliai!