Širdies ligų rizika ir sotieji riebalai

Širdies ligų rizika

Ar žinojot, kad širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje, dėl kurios kasmet miršta apie 9 mln. žmonių? Be abejo, tą skaičių galima mažinti ir tokios statistikos išvengti, jei keistume savo gyvenimą ir sveikatą. Na tarkim, daugiau mankštintumėmės, mestume rūkyti ir/ar sveikiau valgytume.

Vienas iš mitybos pakeitimų, kuriuos dažnai rekomenduoja ekspertai ir dietologai, yra valgyti mažiau sočiųjų riebalų, o vietoj jų vartoti polinesočiuosius riebalus (randamus riešutuose, augaliniame aliejuje ar žuvyje), kurie laikomi sveikesniais. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad užuot kreipę dėmesį tik į suvartojamų sočiųjų riebalų kiekį, turėtume pažvelgti ir į tai, iš kokių maisto šaltinių gaunami šie riebalai.

Iki šiol dauguma tyrimų buvo sutelkti tik į sočiuosius riebalus ir jų poveikį širdžiai. Tačiau maisto produktuose yra daug įvairių maistinių medžiagų. Štai kodėl svarbu ištirti, kurie maisto produktai, yra susiję su širdies ligomis, o ne vien tik žiūrėti į sočiųjų riebalų kiekį.

Naujausi tyrimai parodė, kad žmonės, kurie valgė daugiau sočiųjų riebalų iš raudonos mėsos ir sviesto, dažniau sirgo širdies ligomis. Priešingai buvo tiems, kurie valgė daugiau sočiųjų riebalų iš sūrio, jogurto ir žuvies. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad ryšys tarp širdies ligų ir sočiųjų riebalų priklauso nuo to, iš kokių maisto produktų jie gaunami.

Daugiau nei viena maistinė medžiaga

Maistas yra daugiau nei tik jo dalių suma. Juose yra daug įvairių maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų ir savybių, kurios kartu gali užkirsti kelią tam tikroms ligoms arba sukelti jas.

Pavyzdžiui, nors sūryje ir jogurte yra sočiųjų riebalų, juose taip pat yra maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminas K2 ir probiotikai. Kiekviena iš šių maistinių medžiagų gali paveikti riziką, skirtingais tarpusavyje susijusiais būdais, pavyzdžiui, dėl jų poveikio cukraus kiekiui kraujyje, cholesterolio kiekiui ar uždegimams

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad skirtingi sotieji riebalai kelia skirtingą riziką. Pavyzdžiui, palmitino rūgšties (sočiųjų riebalų porūšio) raudonoje mėsoje yra daugiau nei sūryje ir jogurte. Tyrimai rodo, kad tai gali turėti neigiamą poveikį mūsų kraujyje cirkuliuojančio cholesterolio kiekiui – gerai žinomam širdies ligų rizikos veiksniui.

Priešingai, pentadekano rūgštis (kitas sočiųjų riebalų porūšis, dažniausiai randamas pieno produktuose) paprastai yra susijusi su mažesne širdies ligų rizika. Tai rodo, kad galiausiai mūsų sveikatai turi įtakos visų maistinių medžiagų ir biologiškai aktyvių komponentų (įskaitant vitaminus, mineralus ir fitochemines medžiagas) derinys maiste, kurį valgome. Štai kodėl svarbu atsižvelgti ne tik į maisto šaltinį, bet ir jame esančias maistingasias medžiagas ar vitaminus

Širdies ligų prevencija priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip fizinis aktyvumas, sveikesnė mityba ar tokie įpročiai kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas.  Tačiau, kaip rodo naujausi tyrimai, sumažinti sočiųjų riebalų suvartojimą gali nepakakti norint sumažinti riziką susirgti širdies ligomis.

Šie ir kiti tyrimai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu subalansuota mityba ir aktyvumas.