5 dažniausiai užduodami klausimai apie stuburo išvaržas

Stuburo išvarža bene labiausiai girdima išvada, kuomet kalbama apie nugaros skausmą. Gaila, jog dar net šiomis dienomis daugelis daktarų uždraudžia judėti, verčia gyventi daugiau sėslesnį gyvenimo būdą. Mes pateiksime faktus ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, taip paneigsime visus įsisenėjusius mitus!

1. Ar gali sumažėti stuburo išvaržos?

Moksliniai tyrimai rodo, jog per vidutiniškai 2 metus, be chirurginės intervencijos stuburo išvaržos gali sunykti. Tai reiškia, jog nereikia pulti atlikinėti operacijų, visada rekomenduojame dažniau patiriantiems skausmus ankščiau kreiptis pas specialistus, kad šie galėtų įvertinti jūsų kūno būklę ir sudaryti gydymo planą. Taip sudaryti gydymo planą, o ne išrašyti vaistų, tepaliukų ir liepti gulėti ir nejudėti. Venkite tokių daktarų.

2. Ar vertėtų vengti treniruočių su svoriais?

Visų pirma reiktų įvertinti pacientą, kaip jis jaučiasi, kokie simptomai, ar skausmas nėra plintantis (sakykime į koją), koks treniruočių stažas ir t.t. Įvertinus kokie judesiai yra sutrikę, visų pirma rekomenduotumėme pradėti nuo izometrinių pratimų, kurie yra daugiau atliekami su padėties užlaikymu, nejudinant sąnario. Tuomet surasti padėtis, kurios lengvina ar mažina skausmą, treniruotis iki skausmo ribos, atrasti judesius, kurie yra neskausmingi. Tuomet progresyviai didinti krūvį, pereiti prie sunkesnių pratimų, įterpti treniruotes su gumomis, kurios puikiai pasitarnaus vietoj svorių, kadangi su jomis galima puikiai apkrauti raumenis išnaudojant savo kūną. Taip pat rekomenduojama lavinti amplitudes pačio stuburo, kadangi dažniausiai būna sutrikęs lenkimo – teisimo balansas. Tačiau, vengti pačių treniruočių su svoriais nereiktų, priešingai, ragintume jas atlikti, tik reikėtų parinkti svorius adekvačiai pagal kiekvieną, tam kad išgauti maksimalią naudą, pratimus atlikinėkti pilna amplitude. Dirbkite progresyviai, didinkite krūvį pamažu ir nespauskite savęs per daug!

3. Stuburo išvarža pagrindinė problema dėl ko man skauda nugarą.

Kai kurie žmonės ateina jau su tokia nuomone ir jiems būtina panaikinti šią išvaržą, jog jie galėtų puikiai toliau funkcionuoti. Yra daugybe atletų, ir ne tik profesionalių sportininkų, kurie turi stuburo išvaržas ir puikiai sportuoja nejausdami jų kasdieniniame gyvenime, kodėl? Kadangi raumenų tonusas sugeba sugerti visas jėgas tenkančias stuburui, taigi stuburas gali būti ramus ir ilsėtis, kuomet už jį atidirba raumenynas. Jeigu kalbant apie patį nugaros skausmą, vertėtų atkreipti dėmesį į visus galimus faktorius: Miego kokybė, stresas, praeitos traumos, raumenų disbalansas, judesio baimės faktorius ir pan. Tokie faktoriai stipriai veikia centrinę nervų sistemą ir ši gali blokuoti viską ir siųsti skausmo signalus kaip pavojaus ar gelbėjimosi signalą. „Think outside the box”, įvertinkite visumą, o ne tik skausmo vietą.

4. Ar man būtina atlikti magnetinio rezonanso tyrimą?

Dažniausiai magnetinio rezonanso tyrimas nėra būtinas, nebent įvyko trauma, lūžimas, yra šlapimo nelaikymas, skausmas nemažėja konservatyviu būdu ilgiau nei 12 savaičių, nepaaiškinamas staigus svorio kritimas, buvusi istorija dėl vėžinių susirgimų. Magnetinio rezonanso atsakymas ne visada yra išvada į jūsų sukelta skausmą. Kaip minėjome iki tol, išvarža gali būti tik sudedamoji dalis viso to, kas sukelia skausmą. Buvo atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu daugelis turėjo išvaržų, bet jų nejautė. Prisiminkite, jog su amžiumi degeneracinių procesų vis didės, senstame ne tik mes, bet ir mūsų kūnas Specialistas atlikdamas nuodugnų testavimą, gali nujausti, jog išvarža yra problema tam tikrais provokaciniais testais: Tiesios kojos kėlimas, SLUMP testas, kompresijos testas.

5. Ar man galima bėgioti turint stuburo išvarža?

Po tokio klausimo lydi eilė kitų klausimų: Ar prieš tai bėgiojote, ar tik dabar nusprendėte? Jeigu bėgiojote, kiek laiko ir kokie buvo atstumai? Ar treniruojate klubus, sėdmenis, čiurną, šlaunis? Ar bėgant nedidėja skausmas?

Jeigu žmogus prieš tai nebėgiojo, jam vertėtų pasirūpinti pačiu pasiruošimu, nes gali pradėti skaudėti ne tik nugarą. Sutvirtinti korsetą, klubus, sėdmenis, šlaunis, čiurną. Tuomet galite bėgti progresyviai didinant tiek krūvį, tiek tempą tiek nubėgtą atstumą. Jeigu žmogus iki tol ilgą laiką bėgiojo, ir staiga pajuto skausmus, reiktų pasižiūrėti ir šį žmogų ištestuoti kur yra silpnoji vieta ir kodėl atsirado skausmas. Silpnas raumuo? Perkrova? Sąnarys? Raiščiai?

Pats bėgiojimas nesukelia nei stuburo išvaržos, nei sąnarių artrozės. Tai sukelia nepasiruošimas bėgiojimui, per dideli atstumai, per didelis bėgimo tempas, silpni klubai, sėdmenys ir pati nugara. Nesvarbu ar bėgiojate, ar važinėjate dviračiu ar žaidžiate šachmatais, jūs privaloma atlikti vidutinio-aukšto intensyvumo treniruotes (pasipriešinimo treniruotes) norint išlikti visapusiškai sveikam.Literatūra:

Hong, J., & Ball, P. A. (2016). Resolution of lumbar disk herniation without surgery. N Engl J Med, 374(16), 1654.

Monument, M. J., & Salo, P. T. (2011). Spontaneous regression of a lumbar disk herniation. CMAJ, 183(7), 823-823.

Darlow, B., Perry, M., Dean, S., Mathieson, F., Baxter, G. D., & Dowell, A. (2016). Putting physical activity while experiencing low back pain in context: balancing the risks and benefits. Archives of physical medicine and rehabilitation, 97(2), 245-251.