Lietuvos sporto salės nedirbs dar ilgai

Lietuvos sporto salės nedirbs dar ilgai

Įvedus antrą karantiną pirmiausia buvo uždarytos visos sporto salės ir tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą visoje sporto bendruomenėje. Kuomet, tai buvo padaryta pirmojo karantino metu, mes tokio pykčio nelaikėme, nes buvo uždaryta viskas, be išimčių. Dabar išimtys yra ir jos sunkiai paaiškinamos, nes srautų neriboja nei prekybos centrai, nei parduotuvės, tačiau joms dirbti leidžiama. Kur vis dėl to teisybė?

RIZIKA

Pirmiausia pakalbėkime apie riziką. Nes svarbiausia suprasti, kodėl sporto salės buvo įtrauktos į tą grupę, kurią reikėjo likviduoti iš gyvenimo. Dažnai girdime, jog užsikrėtimų sporto salėse nebuvo ir tai statistiškai yra tiesa, nes joje lankosi atskiri asmenys niekuo nesusiję: darbu, šeima, draugyste. Tai nepažįstami žmonės, kurie prasilenkia salėje ir net nepasisveikina.

Tuo tarpu daugiausia užsikrėtimų fiksuojama grupinėse sporto šakose ar komandose, kur užsikrečia vienas žaidėjas ir tuomet visa komanda uždaroma į karantiną. Kaip ir logika aiški: čia komanda susitinka dažnai ir visi nariai yra pažįstami, matosi kone kasdien ar net kelis kartus.

Tuomet mums darosi aiškiau, kad susekti, jog komandoje įvyko susirgimas yra labai paprasta, tačiau atsekti susirgimą sporto salėje yra kone neįmanoma. Žmogus negalės identifikuoti kur susirgo ir nuo ko užsikrėtė sporto salėje, nes tiesiog tų žmonių nepažįsta, lygiai taip pat, kaip ir parduotuvėje ar prekybos centre.

Bet čia ir yra didysis klausimas: kodėl parduotuvėms leista dirbti, o sporto klubai buvo uždaryti.

UŽSIKRĖTIMAS SPORTO SALĖJE

Jeigu rizika yra vienoda, nes ji tokia ir yra dėl atsekamumo, kaip teigė visuomenės sveikatos centro atstovai, tai yra didžiausia priežastis (taip komentuota per Žinių radijo laidą), tai kas galėtų būti rizikinga?

Visų pirma tai laikas, kurį praleidžiame salėje. Sakoma, kad kontaktai ar būvimas salėje iki 15 minučių yra mažiausiai rizikingi. Tiesa sakant eidami į parduotuvė duonos mes joje praleidžiame tiek ar net mažiau laiko. Tada galima sakyti, kad sporto salėje mes būname nuo 1 valandos ir ilgiau.

Kaukės yra viena iš apsaugos priemonių, kurias privaloma dėvėti visur, tik ne sporto salėje. Irgi galėtų būti viena iš priežasčių, kodėl salės uždarytos.

Drėgme yra palanki koronos plitimui, todėl bendri dušai, pirtys irgi tampa potenciale pavojaus zona, tad paprasčiau yra drausti nei kontroliuoti.

Viruso plitimas paviršiais irgi yra realus, todėl parduotuvėse yra dezinfekuojami vežimėliai, rūbai, krepšiai ir pan. Visur kabo dezinfekcinis skystis. Salėse skystis kabo, bet didelis klaustukas dėl paviršių dezinfekcijos. Kiek žinoma ant metalo virusas išlieka ilgiausiai, o sporto salėse metalas yra viskas: hanteliai, giros, štangos ir t.t. Reiškiasi pagal visą logiką dezinfekuoti reiktų po kiekvieno naudojimo ne tik suoliuką iš po prakaito, bet absoliučiai viską.

Dabar matome, kiek daug dalykų įtakoja sprendimą nutraukti sporto klubų veiklą, bet ar tai tikrai geras sprendimas?

BLOGAS SPRENDIMAS

Visi jau seniai žino, kad imunitetas stiprinamas fiziniu aktyvumu. Faktas, kad uždarius sporto sales dauguma žmonių sunkiai prisivers sportuoti namų sąlygomis, nors tokia galimybė tikrai yra. Galima net savo kambaryje įsirengti sporto salę su nauja lietuvišką Athletic. įranga, kuri užima minimaliai vietos. Bet sportas būtinas ir vietoje to, kad versti žmones ieškoti alternatyvu žiemą sportuoti lauke rizikuojant susirgti, geriau būtų privertę sporto sales imti papildomų veiksmų apsaugojant klientus.

Užsienyje pirmas karantinas buvo priimtas lygiai taip pat, kaip ir visame pasaulyje – viskas uždaryta. Tačiau vakaruose antras karantinas jau kiek sušvelnintas ir sporto klubams leista dirbti su tam tikromis sąlygomis. Aišku, ne visi sporto klubai investavo į papildomų sąlygų įgyvendinimą, tačiau tie, kurie tai padarė, puikiai dirba iš šiandien.

KĄ GALIMA BUVO PAKEISTI

Norint padėti verslui nebankrutoti, o žmonėms likti aktyviems ir stiprinti imunitetą, tikrai galima buvo įvesti tam tikrus pokyčius ir leisti dirbti sporto salėms toliau, kaip tai padarė JAV.

  1. Kaukės. Privaloma dėvėti kaukės visos treniruotės metu ir tik medicininę kaukę, kuri išties apsaugo kitus žmonės nuo potencialaus ligos nešiotojo.
  2. Pertvaros. Papildomos pertvaros sporto salėje, kuriuos dalina privalomą plotą vienam lankytojui. Pripažinkime, kas nematomos linijos nėra paisomos, tačiau plevelė atskirti plotai kur kas aiškiau suvokiami ir jų būtų laikomasi.
  3. Rūbinės. Rūbinėse galima palikti daiktus, tačiau persirengti negalima. Žmogus privalo ateiti sportuoti jau su sportine apranga.
  4. Dušai ir pirtys. Praustis draudžiama dėl saugumo, nes duše ar pirtyje kaukės tikrai nedėvėsi, o jeigu esi sergantis, tai šlapioje terpėje virusas plinta dar geriau.
  5. Baseinas. Riboti vieną lankytoją, vienam takeliui. Kiti sėkmingai laukia ant suoliuko dėvint kaukę. Maudantis baseine kaukės nereikia.
  6. Dezinfekcija. Dezinfekciniai skysčiai su servetėlėmis pastatyti prie kiekvieno treniruoklio ir žmogus nusivalo prietaisus prieš atliekant pratimą, ypač metalą.
  7. Žmonių ribojimas. Žmonių srauto ribojimas itin paprastas ir turi būti dalinamas pagal naudingą sporto salės plotą, o ne bendrą nuomojamą sporto salės įmonės plotą. Visur stovi elektroniniai vartai ir pan. prietaisai, kurie gali nebeleisti žmogaus į salę, jei skaičius viršytas ir įleisti tada, kai kažkas palieka salę.

Be abejo mes galime tik diskutuoti, bet visus sprendimus priima vyriausybė ir dažniausiai mūsų negirdi arba labai sunkiai išgirsta, tad belieka pasitelkti kantrybe, adaptuotis ir išmokti gyventi naujomis sąlygomis.

Sportuoti galima ir namuose, apie tai rašiau šiame straipsnyje:
Pilnavertis sportas namuose arba kodėl gali nebereikti salės

Bendrinti šį įrašą