Kodėl būtina išlikti fiziškai aktyviam, kuomet aktyviai mokotės?

Dažnas mokinys ar studentas susiduria su perdėtu stresu, sunkiai ilgai išlaiko dėmesį, dėl ko kenčia ir pačių mokinių ar studentų rezultatai. Ar įmanoma pagerinti savo koncentraciją, sumažinti stresą ir netgi pagerinti mokslo rezultatus? Taip. Šiandien papasakosiu – kaip.

2009 metais buvo atliekamas tyrimas, kuriame dalyvavo 20 mokinių. Vienai grupei buvo taikomas ėjimas bėgimo takeliu, 20 min 60% pulso zonoje, kiti tiesiog 20 minučių sėdėjo ir nieko nedarė. Tyrimas nustatė, jog ta grupė, kuri ėjo ant bėgimo takelio, gebėjo greičiau atsakyti į užduodamus klausimus. Jų akademiniai rezultatai buvo geresni negu tų, kurie nieko nedarė. Bendrai šios išvados rodo, kad net vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai (pvz: vaikščiojimas) gali pagerinti kognityvinę dėmesio kontrolę ikimokyklinio amžiaus vaikams, bei gerina jų protinę veiklą.

Tai nebuvo pirmas tyrimas, kuriuo bandoma išsiaiškinti fizinio aktyvumo ir kognityvinių funkcijų koreliacija. 2007 metais, atliktas tyrimas su 259 mokiniais parodė teigiamus fizinio aktyvumo rezultatus tiek matematinėse užduotyse, tiek skaityme.

Dar vienas mokslinis straipsnis (2017m) analizavo senjorų kognityvines galimybes, ir taip pat nustatė, jog aerobiniai fiziniai pratimai turi naudos net pacientams sergantiems Alzheimeriu.

Dabar jūs turbūt klausiate: „O kaip dėl aukšto intensyvumo treniruočių?”

Su jomis šiek tiek kėbliau. 2017 metų tyrimas tyrė 36 studentus, ir šie atliko aukšto intensyvumo treniruotes, deja, jos sumažino jų kognityvinius sugebėjimus ir deguonies koncentracija prefrontalinėje smegenų žievėje (kuri taip pat atsakinga už savikontrolę). Kaip matome moksliniai tyrimai daugiau linkę propaguoti žemo ar vidutinio intensyvumo treniruotes, tam, kad gerinti kognityvinius sugebėjimus. Tačiau, prisiminkite, jog aukšto intensyvumo treniruotės yra 80% RM (angl. repetition maximum, maksimalaus pakartojimo), tai vėlgi tokių treniruočių dažnai neatliekate, o jei ir atliekate ir norite visgi gerinti savo kognityvinius sugebėjimus susitelkite į savo atsigavimo rodiklius, mitybą ir žinoma, kombinuokite tokias treniruotes su vidutiniu ar žemu intensyvumu.

Kiekvienam sportuojančiam siūlome išsimatuoti savo vieno pakartojimo maksimalų svorį, tokiu būdų pagerinsite savo treniruočių kokybę ir savo siekiamus rezultatus.[/vc_column_text][wpt_one_rep_max_calculator][vc_column_text]Visi mokslininkai prieina prie bendros išvados, jog fiziniai pratimai gerina jūsų kognityvines funkcijas, bet dėl treniruočių intensyvumo nereiktų persistengti, nors nereiktų bijoti ir aukštesnio intensyvumo treniruočių. Be jokios abejonės tiems kuriems tenka daug ir intensyviai mokytis, būtinai rekomenduojame išeiti, bent kartą į vakarą, pasivaikščioti miško takeliais, šalia upės ar ežero. Stenkitės vaikščioti vis skirtingais takais ar takeliais, patirti kažką naujo – taip smegenys gamina naujus neuroninius tinklus, o nauji malonūs potyriai padidina ir dopamino išsiskyrimą, kas, vėlgi, gerina jūsų sveikatą ir nuotaiką! Būtinai suraskite fizinį užsiėmimą, kuris jus domintų, taip busite fiziškai aktyvus, stiprūs ir protingi!

Literatūra:

1. Chirles, T. J., Reiter, K., Weiss, L. R., Alfini, A. J., Nielson, K. A., & Smith, J. C. (2017). Exercise training and functional connectivity changes in mild cognitive impairment and healthy elders. Journal of Alzheimer’s Disease, 57(3), 845-856.
2. Hillman, C. H., Pontifex, M. B., Raine, L. B., Castelli, D. M., Hall, E. E., & Kramer, A. F. (2009). The effect of acute treadmill walking on cognitive control and academic achievement in preadolescent children. Neuroscience, 159(3), 1044-1054.
3. Castelli, D. M., Hillman, C. H., Buck, S. M., & Erwin, H. E. (2007). Physical fitness and academic achievement in third-and fifth-grade students. Journal of Sport and Exercise Psychology, 29(2), 239-252.
4. Chang, H., Kim, K., Jung, Y. J., & Kato, M. (2017). Effects of acute high-intensity resistance exercise on cognitive function and oxygenation in prefrontal cortex. Journal of Exercise Nutrition & Biochemistry, 21(2), 1.